Turbūt nėra tokių, kurie būtų nematę ugnies šou ar fakyrų pasirodymų. O ar ką nors žinote apie tai, iš kur kilo šis ekstremalus užsiėmimas?
Maorių Poi
Maoriai yra Naujosios Zelandijos gentis, kuri laikoma šokio su ugnimi pradininkais ir išradėjais. Tiesa, savo šokiuose jie nenaudoja ugnies, tačiau jų judesiai, atliekami su poi kamuoliukais, labai panašūs į šiuolaikinių šokėjų su ugnimi.
Maoriai poi kamuoliukus naudoja kaip muzikos ir šokio instrumentus – tiksliau, šie kamuoliukai tarnauja kaip būgnai, kuriant muziką. Šiais šokiais ne tik „pasakojama“ tam tikra istorija, bet ir treniruojamas kūnas. Greiti, ritmingi ir sudėtingi judesiai padeda lavinti koordinaciją, jėgą ir lankstumą – ypač rankų, plaštakų ir riešų.
Havajietiškas kardų šokis
Kitas tradicinis šokis, įtakojęs šiuolaikinius šokius su ugnimi, yra samaonų – Havajų genties šokis su peiliais. Visi žino, kad havajiečiai yra labai geri šokėjai. Jų šokių stilius yra unikalus ir žinomas visame pasaulyje, o daug dainų tapo populiariomis tik todėl, kad buvo naudojami havajietiškuose šokiuose.
1946-aisiais havajiečių šokiuose buvo pradėta naudoti ugnį. Letu Olo Misilagi dalyvavo San Francisko konvente ir stebėjo žonglierių lazdomis bei ugnies rijikų pasirodymą. Šis pasirodymas jį įkvėpė sukurti šokį su degančiais peiliais, o vėliau ir išleisti knygą „Liepsnojantis Samoa kardas“ („Flaming Sword of Samoa: The Story of the Fire Knife Dance“). Šiuo metu Oahu saloje vyksta pasaulinis šokio su degančiais peiliais konkursas.
Bulgarų vaikščiojimas ugnimi
Tai nėra tikrasis šokis su ugnimi, tačiau panašu į tai. Vaikščiojimas per ugnį vis dar pavojingas ir įdomus meninis pasirodymas, kilęs iš Bulgarijos kalnų. Čia vietiniai švenčia Šv. Konstantino dieną, vaikščiodami per ugnį. Tiesa, ne kiekvienas gali tai padaryti – ne kartą turistai, bandę pakartoti įspūdingą vietinių vaikščiojimą ugnimi, smarkiai apdegė.
